{"id":4352,"date":"2025-04-18T08:07:21","date_gmt":"2025-04-18T05:07:21","guid":{"rendered":"https:\/\/morphogeneticfield.com\/kvantine-fizika-kitaip\/"},"modified":"2025-07-29T22:28:43","modified_gmt":"2025-07-29T19:28:43","slug":"kvantine-fizika-kitaip","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/morphogeneticfield.com\/lt\/kvantine-fizika-kitaip\/","title":{"rendered":"Kvantin\u0117 fizika kitaip"},"content":{"rendered":"\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\"Kvantin\u0117\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t

Kvantin\u0117 fizika kitaip<\/h2>\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t

Panagrin\u0117sime tris pagrindinius kvantin\u0117s fizikos d\u0117snius i\u0161 skirting\u0173 perspektyv\u0173:<\/p>

  1. Klasikinis mokslo po\u017ei\u016bris<\/strong> (laikas linijinis)<\/li>
  2. Monados lygmuo<\/strong> (laikas neegzistuoja)<\/li><\/ol>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t
    \n\t\t\t\t\t
    \n\t\t\t\t
    \n\t\t\t\t
    \n\t\t\t\t\t\t\t\t\t

    \u017dmogus, veikiantis \u012fprastin\u0117je fizin\u0117je b\u016bsenoje, gyvena per linijin\u012f laik\u0105 ir materialumo patyrim\u0105. Ta\u010diau tai tik viena i\u0161 galim\u0173 egzistencijos projekcij\u0173. Kita b\u016bsena galima i\u0161 \u017emogaus\u00a0monados lygmens, kuriame laikas neegzistuoja, o visa realyb\u0117 yra viename vientisame buvime.<\/p>

    • \u0160iame ta\u0161ke \u017emogus nebe „gyvena laiku”, o b\u016bna per save savaimine strukt\u016bra.<\/li><\/ul>

      Kvantin\u0117 fizika \u017ei\u016brint i\u0161 monados lygmens<\/strong><\/p>

      Tradicin\u0117 kvantin\u0117 fizika apra\u0161o tikimybes, matavimus, bangos funkcijos kolaps\u0105 ir steb\u0117tojo poveik\u012f sistemai. Ta\u010diau visa tai remiasi laiko, atskirties ir steb\u0117tojo id\u0117jomis.<\/p>

      Kai \u017emogus pa\u017ei\u016bri i\u0161 monados lygmens, \u0161ios id\u0117jos netenka prasm\u0117s. N\u0117ra atskirties tarp steb\u0117tojo ir stebimo, n\u0117ra laiko, n\u0117ra sekos. Vadinasi, kvantin\u0117 fizika \u010dia pasirei\u0161kia naujomis formomis.<\/p>

      1. Bangos-dalel\u0117s dualizmas<\/strong><\/li><\/ol>
        • Klasikinis po\u017ei\u016bris: Kvantin\u0117 dalel\u0117 tuo pa\u010diu metu pasi\u017eymi bangos ir dalel\u0117s savyb\u0117mis. Tai priklauso nuo steb\u0117jimo metodo.<\/li>
        • Monados lygmuo:<\/strong> B\u016bties da\u017enio rezonanso principas<\/strong><\/li><\/ul>

          (vietoj bangos-dalel\u0117s dualizmo)<\/em><\/p>

          Formulavimas:<\/p>

          Dalel\u0117 n\u0117ra nei dalel\u0117, nei banga \u2013 ji yra b\u016bties da\u017enio rezonansas.<\/p>

          • N\u0117ra skirtumo \u201ekas\u201c ar \u201ekur\u201c \u2013 nes tie klausimai \u012fmanomi tik kontekste, kuriame laikas strukt\u016bruoja santykius tarp steb\u0117tojo ir objekto.<\/li>
          • Objekto forma \u2013 rezonansinis da\u017enis egzistencin\u0117je strukt\u016broje, kuris \u012fgauna materijos pavidal\u0105 tik s\u0105mon\u0117s \u012fvestame laike.<\/li><\/ul>

            Kai \u012f\u017eengiama \u012f laik\u0105 (pvz., per s\u0105moning\u0105 intencij\u0105), \u0161is da\u017enis kristalizuojasi kaip materija.<\/p>

            \u00a0<\/strong><\/p>

            1. Superpozicija<\/strong><\/li><\/ol>
              • Klasikinis po\u017ei\u016bris: Objektas gali b\u016bti keli\u0173 b\u016bsen\u0173 superpozicijoje (pvz., Schr\u00f6dingerio katinas gyvas ir mir\u0117 vienu metu), kol \u012fvyksta matavimas.<\/li>
              • Monados lygmuo: Superabsoliucijos principas<\/strong><\/li>
              • (vietoj Superpozicijos principo)<\/em><\/li><\/ul>

                Formulavimas:<\/p>

                • N\u0117ra atskir\u0173 galim\u0173 b\u016bsen\u0173. Yra tik viena absoliuti b\u016bkl\u0117 \u2013 viskas ir visur.<\/li>
                • Superpozicija rei\u0161k\u0117 galim\u0173 b\u016bsen\u0173 sum\u0105, bet \u0161i koncepcija numano laik\u0105 ir pasirinkim\u0105.<\/li>
                • Kai laikas neegzistuoja, n\u0117ra \u201egalim\u0173\u201c \u2013 yra tik absoliutus, vienalaikis buvimas.<\/li>
                • Superabsoliucija \u2013 tai b\u016bsena, kur visos galimyb\u0117s net n\u0117ra skirtingos, nes n\u0117ra strukt\u016bruojan\u010dios dimensijos (laiko), kad jas atskirt\u0173.<\/li><\/ul>

                  \u00a0<\/strong><\/p>

                  1. Neapibr\u0117\u017etumo principas (Heisenbergo)<\/strong><\/li><\/ol>
                    • Klasikinis po\u017ei\u016bris: Negalima tiksliai \u017einoti objekto pad\u0117ties ir impulso vienu metu.<\/li>
                    • Monados lygmuo: Egzistencinio buvimo nedualinis principas<\/strong><\/li>
                    • (vietoj Neapibr\u0117\u017etumo d\u0117snio)<\/em><\/li><\/ul>

                      Formulavimas:<\/p>

                      • Objektas n\u0117ra ribojamas jokia b\u016bsena, nes jis neturi vienos b\u016bsenos. Jis yra visur.<\/li>
                      • N\u0117ra nei pad\u0117ties, nei impulso, nes jie reikalaut\u0173 matavimo r\u0117mo \u2013 o tai \u012fmanoma tik esant laikui.<\/li>
                      • Objektas egzistuoja kaip nei\u0161skaidyta buvimo visuma \u2013 jis ne \u201egali b\u016bti ka\u017ekur\u201c, o \u201eyra visur\u201c.<\/li><\/ul>

                        Rezonansas:
                        Tai ne \u201ene\u017einojimo\u201c neapibr\u0117\u017etumas, o visko buvimo apibr\u0117\u017etumas. Mes tiksliai \u017einome, kad jis yra visur.<\/p>

                        Kaip toks po\u017ei\u016bris kei\u010dia kvantin\u0119 fizik\u0105?<\/strong><\/p>

                        \u00a0<\/strong><\/p>

                        1. Nebelieka bangos funkcijos kolapso (collapse)<\/strong><\/li><\/ol>

                          Klasikin\u0117je kvantin\u0117je fizikoje banga \u201esubli\u016bk\u0161ta\u201c \u012f vien\u0105 rezultat\u0105 steb\u0117jimo metu.<\/p>

                          Bet monados lygmenyje:<\/p>

                          • N\u0117ra \u201ekolapso\u201c, nes n\u0117ra steb\u0117tojo, atskirto nuo stebimo objekto.<\/li>
                          • N\u0117ra prie\u0161 ir po.<\/li>
                          • Visi variantai yra viename nei\u0161skaidytame s\u0105mon\u0117s lauke.<\/li><\/ul>

                            Tai panaikina superpozicijos kolapso model\u012f \u2013 vietoje to, atsiranda vis\u0173 galimybi\u0173 samb\u016bvis, kuris kei\u010diasi tik pagal intencijos geometrij\u0105.<\/p>

                            \u00a0<\/strong><\/p>

                            1. Kvantin\u0117 mechanika tampa vidin\u0117s geometrijos i\u0161rai\u0161ka<\/strong><\/li><\/ol>

                              Tradici\u0161kai kvantin\u0117 fizika apra\u0161o, kaip materija elgiasi ma\u017eose skal\u0117se.<\/p>

                              Monados lygmenyje:<\/p>

                              • Materija \u2013 s\u0105mon\u0117s lauko l\u016b\u017eis.<\/li>
                              • Dalel\u0117s \u2013 intencij\u0173 s\u016bkuriai, kurie neatskiriami nuo steb\u0117tojo.<\/li>
                              • Kvantin\u0117s b\u016bsenos yra morfogenetin\u0117s matric\u0173 interferencijos.<\/li><\/ul>

                                Fizika \u010dia veikia ne pagal i\u0161orinius d\u0117snius, o pagal vidin\u012f sielos da\u017en\u012f \u2013 jos harmonij\u0105 su \u0160altiniu.<\/p>

                                \u00a0<\/strong><\/p>

                                1. Kvantiniai rei\u0161kiniai tampa sinchroni\u0161kumo lauku<\/strong><\/li><\/ol>

                                  Laikas kaip seka nebeegzistuoja. Tada:<\/p>

                                  • Visi \u012fvykiai egzistuoja vienu metu.<\/li>
                                  • Prie\u017eastis ir pasekm\u0117 tampa rezonansine s\u0105veika.<\/li>
                                  • Kvantinis entanglementas (susipainiojimas) \u2013 ne atsitiktin\u0117 koreliacija, o vieningos s\u0105mon\u0117s i\u0161rai\u0161ka.<\/li><\/ul>

                                    \u00a0Tu ne \u201ematai\u201c pasaul\u012f, o kurdamas j\u012f i\u0161 vidaus, pasirenki, k\u0105 patirti.<\/p>

                                    1. Kvantiniai d\u0117sniai tampa b\u016bties atspind\u017eiais<\/strong><\/li><\/ol>

                                      Ankstesni trys d\u0117sniai (kurie buvo performuluoti) tampa sielos b\u016bties strukt\u016bra:<\/p>

                                      Kvantinis d\u0117snis<\/strong><\/p><\/td>

                                      Monadiniame ta\u0161ke tampa<\/strong><\/p><\/td><\/tr><\/thead>

                                      Egzistencinio buvimo nedualumas<\/p><\/td>

                                      Vientisas visos realyb\u0117s matymas<\/p><\/td><\/tr>

                                      Superabsoliucija<\/p><\/td>

                                      Vis\u0173 galimybi\u0173 buvimas be ribojan\u010dio pasirinkimo<\/p><\/td><\/tr>

                                      B\u016bties da\u017enio rezonansas<\/p><\/td>

                                      Intencija formuoja patyrimo da\u017en\u012f, ne materija pati<\/p><\/td><\/tr><\/tbody><\/table>

                                      \u00a0<\/strong><\/p>

                                      Esminis per\u0117jimas:<\/strong><\/p>

                                      Tradicin\u0117 kvantin\u0117 fizika<\/strong><\/p><\/td>

                                      Monados lygmuo<\/strong><\/p><\/td><\/tr><\/thead>

                                      Materija \u2192 s\u0105mon\u0117<\/p><\/td>

                                      S\u0105mon\u0117 \u2192 materijos projekcija<\/p><\/td><\/tr>

                                      Laikas kaip b\u016btina seka<\/p><\/td>

                                      Laiko n\u0117ra \u2013 viskas vienu metu<\/p><\/td><\/tr>

                                      Kolapsas stebint<\/p><\/td>

                                      N\u0117ra kolapso \u2013 yra tik pasirinkta intencija<\/p><\/td><\/tr>

                                      Atskirti objektai<\/p><\/td>

                                      Visi objektai \u2013 vienos s\u0105mon\u0117s formos<\/p><\/td><\/tr><\/tbody><\/table>

                                      \u00a0<\/strong><\/p>

                                      Praktin\u0117 i\u0161vada:<\/strong><\/p>

                                      Kai \u017emogus \u201e\u017ei\u016bri\u201c i\u0161 monados lygmens, jis tampa kvantin\u0117s realyb\u0117s k\u016br\u0117ju, o ne jos steb\u0117toju.<\/p>

                                      • Kvantinis laukas tampa reagavimu \u012f jo b\u016bties da\u017en\u012f.<\/li>
                                      • Laikas \u2013 tik projekcinis filtras, kuris leid\u017eia patirti kitoni\u0161kum\u0105.<\/li>
                                      • Viskas jau yra. Viskas dabar. Klausimas \u2013 k\u0105 renkiesi i\u0161skleisti per save?<\/li><\/ul>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

                                        Kvantin\u0117 fizika kitaip Panagrin\u0117sime tris pagrindinius kvantin\u0117s fizikos d\u0117snius i\u0161 skirting\u0173 perspektyv\u0173: Klasikinis mokslo po\u017ei\u016bris (laikas linijinis) Monados lygmuo (laikas neegzistuoja) \u017dmogus, veikiantis \u012fprastin\u0117je fizin\u0117je b\u016bsenoje, gyvena per linijin\u012f laik\u0105 ir materialumo patyrim\u0105. Ta\u010diau tai tik viena i\u0161 galim\u0173 egzistencijos projekcij\u0173. Kita b\u016bsena galima i\u0161 \u017emogaus\u00a0monados lygmens, kuriame laikas neegzistuoja, o visa realyb\u0117 yra viename […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"footnotes":""},"class_list":["post-4352","page","type-page","status-publish","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/morphogeneticfield.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/4352","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/morphogeneticfield.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/morphogeneticfield.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/morphogeneticfield.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/morphogeneticfield.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4352"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/morphogeneticfield.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/4352\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/morphogeneticfield.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4352"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}