Konsteliacijos metu nėra bandoma nuskaityti viso šio lauko.

Pasirenkama konkreti tema.

Pavyzdžiui:

• santykiai su motina ar tėvu;
• partnerystė;
• šeimos konfliktas;
• baimė;
• pinigai;
• darbas;
• tam tikras pasikartojantis gyvenimo modelis.

Klausimas arba intencija tarsi nustato, kuri morfogenetinio lauko dalis bus tiriama.

Konsteliacija kaip lauko reprezentacija

Pasirinkti konsteliacijos elementai fiziškai reprezentuojami žmonėmis, objektais, figūrėlėmis, popieriaus lapais arba kitais žymekliais.

Pavyzdžiui, konsteliacijoje gali atsirasti:

Aš – Motina – Tėvas – Partneris – Baimė.

Šie elementai nėra patys morfogenai ar pats morfogenetinis laukas.

Jie veikia kaip tiriamos informacinės struktūros reprezentantai.

Taip labai didelės informacinės sistemos dalis perkeliama į paprastą erdvinį modelį, kurį galima stebėti.

Kas konsteliacijos metu yra nuskaitoma?

Pagal mūsų teorinį modelį konsteliacijoje gali išryškėti ne tik atskiri informaciniai mazgai, bet ir juos jungiančios informacinės gijos.

Pavyzdžiui, problema žmogaus santykyje su tėvu gali būti susijusi ne tik su pačiu tėvu.

Ji gali būti platesnės struktūros dalis:

Senelis ↔ Tėvas ↔ Aš ↔ Laisvė

arba:

Motina ↔ Tėvas ↔ Konfliktas ↔ Vaikas.

Todėl konsteliacijos metu stebime ne vien atskirus elementus.

Stebime visą jų tarpusavio konfigūraciją.

Kaip informacija gali pasireikšti?

Pagal mūsų modelį reprezentantas gali rezonansiškai susisieti su jo reprezentuojama morfogenetinio lauko informacine struktūra.

Dalis informacijos tuomet gali pasireikšti per:

• kūno pojūčius;
• emocijas;
• spontaniškas asociacijas;
• norą priartėti arba atsitraukti;
• žvilgsnio kryptį;
• judėjimo impulsą;
• santykį su kitais konsteliacijos elementais.

Todėl konsteliacijoje žmogaus kūnas ir sąmonė tampa savotišku informacijos indikatoriumi.

Morfogenetinio lauko struktūra → rezonansas → reprezentantas → pojūtis, emocija, judesys arba suvokimas.

Tai mūsų teoriniame modelyje vadiname morfogenetinio lauko nuskaitymu.

Kodėl svarbi intencija?

Morfogenetiniame lauke gali egzistuoti milžiniškas kiekis tarpusavyje susijusios informacijos.

Todėl konsteliacijos pradžioje labai svarbu aiškiai apibrėžti klausimą.

Intencija veikia kaip informacinis filtras.

Ji nustato, su kokia morfogenetinio lauko dalimi konsteliacijos sistema siekia rezonansiškai susiderinti.

Kuo aiškesnis klausimas, tuo konkretesnę informacinę struktūrą galima tirti.

Pirmiausia – nuskaitymas

Svarbu atskirti du procesus:

lauko nuskaitymą ir sąveiką su lauku.

Pirmasis konsteliacijos tikslas yra pamatyti esamą struktūrą.

Kur yra pagrindiniai informaciniai mazgai?

Kokios gijos juos jungia?

Kur ryšys stiprus?

Kur jis nutrūkęs?

Kur egzistuoja pasikartojanti struktūra?

Tik tada, kai struktūra tampa matoma, galima pradėti sąmoningai su ja sąveikauti.

Sąveika su morfogenetiniu lauku

Konsteliacijos metu gali būti keičiama reprezentantų padėtis, įtraukiami papildomi elementai, tariami žodžiai arba atliekami simboliniai veiksmai.

Mūsų teoriniame modelyje tokie veiksmai nėra vien teatrinė reprezentacija.

Jie gali pakeisti žmogaus rezonansinį santykį su tiriama morfogenetinio lauko struktūra.

Tai gali reikšti naujo santykio su informacija atsiradimą, tam tikrų gijų susilpnėjimą, sustiprėjimą arba naujų sąsajų susiformavimą.

Tačiau konsteliacijos metu svarbiausia ne „priversti lauką pasikeisti“.

Svarbiausia kuo tiksliau pamatyti jo esamą struktūrą ir leisti žmogaus sąmonei su ja sąveikauti.

Konsteliacija kaip informacinės sistemos modelis

Konsteliaciją galima įsivaizduoti kaip nedidelį langą į daug didesnę informacinę sistemą.

Visas žmogaus morfogenetinis laukas gali būti milžiniškas.

Tačiau tam tikru momentu mums gali būti svarbi tik labai nedidelė jo dalis.

Konsteliacija leidžia tą dalį išskirti, reprezentuoti ir stebėti.

Todėl paprasčiausias konsteliacijos apibrėžimas mūsų teoriniame modelyje būtų:

Konsteliacija – tai metodas, kuriuo konkreti morfogenetinio lauko informacinės struktūros dalis per rezonansą reprezentuojama fizinėje erdvėje ir tampa prieinama sąmoningam stebėjimui bei sąveikai.